- sirmėtis
- ×sìrmėtis sf. (1) OZ53, Ds, Ign, Dl, sm. (1); RtŽ, sirmėtỹs (3a) Rmš žr. sirmėtė: Čia ne kailis, ale sìrmėtis Sdk. Sìrmėtim pririšk tvorą, bus drūčiau Lkm. Nors šikšna gražesnė, bet sìrmėtis stipresnis Ssk. ^ Minkštas kai sìrmėtis Sv. Drūtas kaip sìrmėtis Mlt. ║ LKAI118(Lkm).
Dictionary of the Lithuanian Language.